Smiltpelės natūraliai gyvena vidurinės Mongolijos aukštumose, taip pat jos aptinkamos šalia esančiuose pietų Sibiro ir šiaurės Kinijos regionuose, kur klimatas yra itin ekstremalus – žiemos temperatūra gali nukristi iki -40°C, o vasarą siekti 50°C. Šiose vietovėse yra mažas metinis kritulių kiekis (mažiau nei 230 mm per metus) ir ilga žiema (nuo spalio iki balandžio). Smiltpelės gyvena molinguose arba smėlėtuose dykumose, stepėse, krūmynuose ir kalnų slėniuose. Jos kasa urvus, kurie paprastai būna 0,45-0,60 metro gylio. Urvai turi vieną lizdą ir 1-2 sandėliavimo kameras.

Smiltpelių kūno ilgis vidutiniškai siekia 120 mm, o uodegos ilgis gali būti iki 120 mm. Patinai yra šiek tiek didesni už pateles: patinai sveria apie 60 g, o patelės – 50-55 g. 

Smiltpelės minta daugiausia augaliniu maistu – žolėmis, sėklomis, vaisiais ir daržovėmis. Jos puikiai kaupia tiek vandenį, tiek riebalus – vandenį taupo, gamindamos koncentruotą šlapimą ir sausas išmatas.

Mongolinės smiltpelės yra socialūs gyvūnai, gyvenantys šeimose, kuriose paprastai būna dominuojantis patinas didesnis už kitus narius. Šeimoje yra 2-3 kartus daugiau patelių nei patinų, tačiau šeimos dydis retai viršija 20 smiltpelių. Jos dažnai ieško maisto ir tampa neaktyvios pačiu karščiausiu arba šalčiausiu paros metu. Šis elgesys yra įgimtas ir pastebimas net ir laikant smiltpeles nelaisvėje. Smiltpelės taip pat maudosi smėlyje, kad išlaikytų sveiką kailį.

Laisvėje mongolinės smiltpelės veisiasi nuo vasario iki spalio, per metus pagimdydamos iki trijų vadų. Nėštumo trukmė svyruoja nuo 19 iki 30 dienų, o vados dydis svyruoja nuo 1 iki 12 jauniklių (vidutiniškai 4–7). Lytinė branda pasiekiama per 65–85 dienas.

Šiuo metu smiltpelės nėra laikomos grėsmėmis ar nykstančiomis rūšimis. Jos yra plačiai paplitusios ir naudojamos kaip naminiai augintiniai, taip pat naudojamos moksliniuose tyrimuose. Tačiau tapusios invazinėmis rūšimis gali sukelti ekologinių problemų, nes pradeda konkuruoti su vietinėmis gyvūnų rūšimis.