Pentinuotasis vėžlys paplitęs pietinėje Sacharos dalyje, apimančioje tokius regionus kaip Senegalas, Mauritanija, Mali, Nigeris, Čadas, Sudanas ir Etiopija. Šis vėžlys taip pat randamas Eritrėjoje, prie Raudonosios jūros ir sutinkami sausose, karštose vietovėse, tokiose kaip dykumos ir sausos savanos. Pentinuotasis vėžlys yra svarbus ekosistemose, nes padeda platinti augalų sėklas kuriais maitinasi.

Pentinuotasis vėžlys yra didžiausias iš Afrikos sausumos vėžlių. Pagrindinė jo išvaizdos savybė – ilgos odos plokštelės ant užpakalinių galūnių, kurios yra padengtos spygliais – pentinais. Pentinuotasis vėžlys yra vegetaras ir mityboje daugiausiai yra sultingų augalų, kurie suteikia tiek energijos, tiek drėgmės.

Šie vėžliai pasižymi agresyvia elgsena, ypač poravimosi laikotarpiu. Patinai dažnai susiduria tarpusavyje, stumdydami vienas kitą ir kartais sužeisdami galūnes. Patelės gali padėti iki 30 kiaušinių, o inkubacija trunka apie 8 mėnesius. Išsiritę vėžliai būna maži – jų ilgis siekia vos 4-6 cm. Pentinuotieji vėžliai mėgsta kasti urvu ir ten praleidžia karštas dienas. Kai temperatūra pakyla virš 40°C, vėžlys savo seilėmis tepa priekines kojas, kad atvėsintų kūną.

Pentinuotasis vėžlys susiduria su didelėmis grėsmėmis dėl buveinių naikinimo ir dykumėjimo, dėl ko prarandamos natūralios jų gyvenimo vietos. Taip pat didelę neigiamą įtaką daro brakonieriavimas ir nelegali prekyba. Kai kuriose Afrikos kultūrose pentinuotasis vėžlys laikomas tiltu tarp žmonių ir dievų. Jis dažnai laikomas kaimuose, nes šie vėžliai simbolizuoja dorybę, laimę, vaisingumą ir ilgaamžiškumą, todėl ši rūšis yra gerbiama ir stengiamasi ją apsaugoti. Tačiau pentinuotojo vėžlio populiacijos gamtoje sparčiai mažėja.